22/07/2025
Medum ir bitėmis apsunkus liepa,
Mus peržegnojusi, grūde palieka.
Paglostyk, dar pabūk, ranka žalioji,
Kur nakčiai nokstančiais rugiais užkloji.
Taip gera vestis tavo liekną vardą,
Klausyt, kaip vyturiai į dangų varva.
Toli perkūnija be garso kibirkščiuoja-
Iš laimės vasara pati save bučiuoja.
Lyg šviesų pinigą skaros kamputy
Atmezgusi, jau rodo mums rugpjūtį.
Ant lūpų grūdo skonis pasilieka –
Vidurvasaris.
Bet jau baigias liepa.
Justinas Marcinkevičius "Vidurvasaris"
